Sutuoktinių gyvenimas skyrium arba separacija

SUTUOKTINIŲ GYVENIMAS SKYRIUM ARBA SEPARACIJA

Civilinio kodekso 3 knygoje 5 skyriuje yra įtvirtintas toks institutas kaip separacija. Separacija yra panaši į santuokos nutraukimą savo pasekmėmis susijusiomis su turto dalybomis ir vaikų priežiūra, tačiau teisinis statusas tarp sutuoktinių išlieka nepakitęs, teisės sudaryti kitą santuoką jie neturi.  Kitaip tariant, sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) reiškia, kad dalis sutuoktinių šeimos teisinių santykių baigiasi, tačiau dalis išlieka. Patvirtinus gyvenimą skyrium baigiasi bendras šeimos gyvenimas kaip šeimos funkcionavimo pagrindas – sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio, nebeprisiima bendrų prievolių, baigiasi sutuoktinių pareigos, kurios būdingos tik jiems gyvenant kartu: lojalumo, moralinės paramos pareiga įtvirtintų Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalyje; pergyvenęs sutuoktinis netenka paveldėjimo teisės, mirus kitam sutuoktiniui (Civilinio kodekso 5.7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Civilinio kodekso 3.76 straipsnyje nustatyta, kad gyvenimo skyrium, kaip ir santuokos nutraukimo byloje, privalo būti nuspręsta ne tik dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, bet ir dėl jo teisinių padarinių. Taigi, gyvenimo skyrium byloje teismas privalo išspręsti visus klausimus, susijusius su sutuoktinių gyvenimo skyrium patvirtinimu: padalyti jų bendrą turtą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nuspręsti dėl sutuoktinių tarpusavio ir jų nepilnamečių vaikų išlaikymo.

Su prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium gali kreiptis vienas iš sutuoktinių, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių, nors ir nepriklausančių nuo kito sutuoktinio, bendras jų gyvenimas tapo neįmanomas arba iš esmės galėtų pakenkti jų nepilnamečių vaikų interesams, arba jeigu sutuoktiniai nebesuinteresuoti tęsti bendrą gyvenimą. Taip pat Civiliniame kodekse yra numatyti, kad į teismą gali kreiptis ir abu sutuoktiniai, jeigu jie dėl gyvenimo skyrium pasekmių yra sudarę sutartį, kurioje numato nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir auklėjimo, sutuoktinių turto padalijimo ir tarpusavio išlaikymo klausimus. Svarbu tai, kad sutuoktinis prieš kurį paduotas prašymas dėl gyvenimo skyrium, turi teisę paduoti priešinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Galima ir tokia situacija, kuomet sutuoktinis, kuriam yra iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, turi teisę pareikšti priešinį reikalavimą dėl gyvenimo skyrium. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos dėl separacijos yra nagrinėjamos ieškinio teisenos tvarka.

Teismui priimant sprendimą dėl gyvenimo skyrium, turtas, esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalijamas pagal Civilinio kodekso 3.116–3.129 straipsnių taisykles. Taigi, dalijant bendrą sutuoktinių turtą teisme, laikomasi tos pačios turto padalijimo eilės tvarkos, kaip ir santuokos nutraukimo byloje. Bendro turto padalijimo procesas susideda iš keleto etapų. Visų pirma teismas turi nustatyti, kuris turtas yra bendras sutuoktinių turtas, kuris – asmeninė kiekvieno nuosavybė (Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis). Atribojus bendrą ir asmeninį sutuoktinių turtą, paaiškėja dalytinas bendras sutuoktinių turtas. Taigi, dalijant sutuoktinių turtą, pirmiausia reikia sudaryti jo balansą. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įstatymų leidėjas šioje teisės normoje vartoja bendrąją sąvoką „turtas“. Turtas kaip civilinių teisių objektas – tai visos turtinės vertybės, į kurias asmenys (civilinės teisės subjektai) įgyja teises ir (arba) dėl kurių šiems subjektams atsiranda pareigų. Turtas gali būti tiek materialus (daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai), tiek nematerialus (turtinės teisės). Balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir t. t.), o kitoje – skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir pan.). Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis, teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas, tiek pasyvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. V. T. , bylos Nr. 3K-3-264/2012). Taigi, separacijos byloje sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimus, yra aktualus ir sutuoktinių (vieno iš jų ar jų abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas, nes nuo šių prievolių kvalifikavimo (asmeninė ar bendroji sutuoktinių prievolė) priklauso tiek sutuoktinių santykiai su kreditoriais, tiek ir pačių sutuoktinių tarpusavio santykiai.

Patvirtinus gyvenimą skyrium, sutuoktiniams atsiranda tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių teisinių padarinių. Bendroji taisyklė yra ta, kad gyvenimo skyrium teisinių padarinių atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui patvirtinti gyvenimą skyrium. Išimtis daroma tik turtiniams teisiniams gyvenimo skyrium padariniams – jų sutuoktiniams atsiranda iškėlus gyvenimo skyrium bylą (Civilinio kodekso 3.77 straipsnio 4 dalis). Tačiau ir ši taisyklė turi išimtį: sutuoktinis, kuris nėra kaltas dėl gyvenimo skyrium, turi teisę reikalauti, kad gyvenimo skyrium teisiniai padariniai būtų taikomi nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2013).

Gyvenimas skyrium baigiasi, jeigu sutuoktiniai vėl pradeda kartu gyventi ir bendras jų gyvenimas patvirtina ketinimą gyventi kartu nuolat. Gyvenimas skyrium baigiasi, kai teismas priima sprendimą, kuriuo patenkinamas bendras sutuoktinių prašymas dėl gyvenimo skyrium pabaigos ir kuriuo panaikinamas ankstesnis teismo sprendimas dėl gyvenimo skyrium. Svarbu tai, kad sutuoktiniams atnaujinus bendrą gyvenimą, jų turtas lieka atskiras tol, kol jie sudaro naują vedybų sutartį ir pasirenka naują turto teisinį režimą.

Pin It on Pinterest

Share This