Pilnamečių vaikų išlaikymas

Pilnamečių vaikų išlaikymas

 

Tėvai turi pareigą ne tik išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau pagal Civilinio kodekso 3.1921 straipsnį, jiems kyla pareiga išlaikyti ir pilnametystės sulaukusius vaikus. Tokia norma yra įtvirtinta dėl to, nes laikomasi pozicijos, jog ir pilnametystės sulaukusiems asmenims reikalinga finansinė pagalba, kadangi jie nėra pajėgūs patys save išlaikyti. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams). Kaip bebūtų, tačiau ši tėvų pareiga  nėra absoliuti – yra nustatyti tam tikri kriterijai, o būtent: privaloma išlaikyti tuos vaikus, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio ugdymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų. Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2007 m. birželio 7 d. nutarime yra nurodęs, kad sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Atkreiptinas dėmesys, kad diferencijuojama padėtis tų pilnamečių vaikų, kurie dar mokosi vidurinėje mokykloje ir tų, kurie jau mokosi aukštojoje mokykloje. Tol, kol pilnametis vaikas mokosi vidurinėje mokykloje, tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Konstitucinis teismas yra pabrėžęs, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi.

  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir pirmiau nurodytus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-366-687/2015). Svarbu ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad dar vienas kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl paramos priteisimo ir kuris taikytinas prašančiam paramos pilnamečiam studentui, – sąžiningas ir pažangus mokymasis. Priešingu atveju išlaikymo gavimas reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais pilnamečio veiksmai (neveikimas) vertintini kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam studentui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo. Toks kasacinio teismo aiškinimas laikytinas teisiškai pagrįstu, kadangi būtų nelogiška, jeigu pilnametis vaikas gautų išlaikymą, nors jis nededa jokių pastangų gerai mokytis.

Svarbu tai, kad sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.). Kaip jau minėta, turi būti vertinamos ne tik realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Teismui nagrinėjant bylą dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo, teismas turi pareigą atsižvelgti ir į tai, ar buvo ieškota kitų galimybių gauti lėšų studijoms, pavyzdžiui, ar kreiptasi dėl paskolos gavimo, kadangi viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi –  valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms  (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Tai, jog suabejota dėl galimybės grąžinti paskolą, jei tarkim nepavyks gauti darbo po studijų baigimo, negali būti priežastimi perkelti išlaikymo naštą vienam iš tėvų, kadangi paskolos grąžinimo sąlygos yra gana lanksčios, o terminai ilgi.

Taip pat gali kilti klausimas, ar pilnametis vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo įsiskolinimo pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ir pilnametis vaikas gali kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo, kadangi jis atsiduria tokioje pačioje nepalankioje situacijoje.

Viską apibendrinant galima teigti, kad tėvai turi pareigą išlaikyti pilnamečius vaikus, tačiau ji nėra absoliuti, tam turi būti nustatyti tam tikri kriterijai, kurių privaloma laikytis. Tarp pilnamečio vaiko teisės gauti išlaikymą ir tėvų pareigos išlaikyti vaikus turi būti tam tikra pusiausvyra.

Pin It on Pinterest

Share This