Ieškinys dėl sutarties pripažinimo negaliojančia

Atsisiųsti

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMUI

Laisvės pr. 79A, Vilnius

 

 

 

Ieškovė: Vardenė Pavardenė

asmens kodas 198489156

gyv. Vilniaus g. 13, Vilnius

 

Atsakovas: Vardenis Pavardenis

asmens kodas 189161651

gyv. Kauno g. 5, Vilnius

 

 

 

IEŠKINYS
2013-07-01

Vilnius

 

Dėl žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia

 

 

Pagal ????-??-?? Vilniaus miesto notarinės kontoros patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. ???? įsigijau 60/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris ????-????-????, turinčio ???,?? kv. m. bendro ploto, tūris ??? kub. m., esančio Vilniaus g. 13, Vilnius, asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Pagal ????-??-?? Vilniaus miesto žemėtvarkos tarnybos patvirtintą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. ????? įsigijau 546/1789 dalis žemės sklypo, turinčio 0,2458 ha, žemės sklypo unikalus numeris ????-????-????, kadastro Nr. ????/????:?? Vilniaus m. k.v., kadastro duomenų fiksavimo data ????-??-??, esančio Vilniaus g. 13, Vilnius, asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Teismui nurodau, jog aukščiau nurodytame name aš gyvenu nuo 19?? m. Esu senyvo amžiaus, nemoku lietuvių kalbos, todėl visus formalumus, susijusius su išlaikymu iki gyvos galvos tvarkė ir visas su tuo susijusias išlaidas apmokėjo atsakovas. Atsakovas yra mano sūnus, todėl jis ilgą laiką gyveno kartu su manimi. Atsakovas gyvendamas kartu su manimi nuolatos mane prižiūrėdavo ir teikdavo materialią paramą. Vėliau atsakovas nusprendė išsikraustyti gyventi kitur. Kadangi esu senyvo amžiaus ir pati užsidirbti pinigų nebeišgaliu, todėl man reikėjo, jog kažkas mane išlaikytų iki gyvos galvos. Su atsakovu susitariau, jog jis mane išlaikys iki gyvos galvos ir už, tai aš jam paliksiu aukščiau nurodytą žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalį. Tuo tikslu 20??-??-?? kartu su atsakovu atvykome į Vilniaus m. ??-ajį notarų biurą ir sudarėme žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutartį (toliau – Sutartis). Buvau įsitikinusi, kad, kaip ir tarėmės, dovanoju atsakovui aukščiau paminėtą žemės sklypo ir namo dalį, o atsakovas įsipareigoja išlaikyti mane iki gyvos galvos. Teismui pažymiu, jog pasirašydama Sutartį aš galvojau, jog aš kartu su atsakovu sudarau sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Po Sutarties sudarymo atsakovas mane išlaikydavo pilnai, kaip mes buvome susitarę. Atsakovas sumokėdavo visus komunalinius mokesčius, apmokėdavo visas reabilitacijos bei gydimo išlaidas, nupirkdavo man vitaminus, vaistus, maistą be to nuveždavo savo automobiliu pas gimines, draugus ir gydimo įstaigas.  Tačiau šiuo metu atsakovas pareiškė, jog pats nebeturi pinigų, todėl tolesnio išlaikymo skirti man nebegalės. Kadangi šiuo metu atsakovas manęs neišlaiko, tai aš nebeturiu galimybės nusipirkti vaistus, maistą ir susimokėti už komunalinius mokesčius. Neturėdama kito pasirinkimo nusprendžiau, jog Sutartį reikia nutraukti, tačiau kreipdamasi į teisininkus sužinojau, jog Sutartimi padovanojau aukščiau nurodyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo dalį. Teismui paaiškinu, jog visą laiką aš galvojau, kad pagal Sutartį atsakovas yra įsipareigojęs išlaikyti mane iki gyvos galvos, tačiau tik neseniai sužinojau, jog iš tiesų savo turtą neatlygintinai,  be jokių sąlygų ir išlygų padovanojau. Šitokia valia, išreikšta Sutartyje neatitinka tikrosios mano valios, tai neteisinga ir prieštarauja įstatymų reikalavimams todėl dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia.  Šiuo atveju Sutartyje klaidingai nurodyta šalių valia ir tikrieji ketinimai, todėl sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu.  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. kovo 7d. nutartyje yra pasisakiusi, kad esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį tai pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Civilinė byla Nr.3K-3-287/2001).

Pažymėtina, jog LR CK 1.90 str. 1 d. numato, jog iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Teismui nurodau, jog šiuo atveju suklydimas turi esminės reikšmės sandorio esmei, nes buvo suklysta dėl esminių sandorio sąlygų ir dabar aš neturiu galimybės pati savęs išsilaikyti. Tikroji valia ir šalių ketinimai buvo sudaryti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią aš perduodu man priklausantį nekilnojamąjį turtą atsakovui, kuris įsipareigoja išlaikyti mane iki gyvos galvos. Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį sutarties šalies veiksmai vertintini kaip suklydimas, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Taigi pagal šias įstatymo nuostatas asmens, sudarančio sutartį, elgesys yra vertinamasis kriterijus, sprendžiant, ar atitinkamas asmuo suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Neteisingas šių sandorių turinio elementų suvokimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, kuriomis remiantis konstatuotinas asmens suklydimas ar nesuklydimas dėl sudaromo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta byloje A. B. v. T. P., I. P., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2007 m. kovo 20 d. nutartis, priimta byloje V. J. v. V. P. Z., bylosNr. 3K-3-101/2007 ir kt.). Aplinkybė, ar būtų sudarytas sandoris kitomis sąlygomis, nustatoma taikant protingo asmens taisyklę, t. y. taikomas ne tik objektyvusis kriterijus (normaliai atidus ir protingas asmuo), bet ir subjektyvusis (žinodamas tikrąją reikalų padėtį). Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į teigiančio, kad jis suklydo, asmens amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą, sandorio sudarymo ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Todėl sprendžiant klausimą ar ginčijamas sandoris sudarytas dėl suklydimo, taip pat būtina įvertinti (nustatyti) sandorio tikslą, jo paskirtį. Teismui nurodau, jog aš kaip ir anksčiau naudojuosi ir gyvenu Vilniaus g. 13, o atsakovas šiuo metu nebegyvena kartu su manimi. Todėl  šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, pagrindžiančių šio sandorio būtinumą ir naudą man. Tuo pasireiškia sudaryto sandorio ydingumas, dėl kurio suklydusi šalis turi teisę jį nuginčyti.

Kadangi dabartiniu metu atsakovas išlaikymo nebeteikia, tai iš esmės pažeistų išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir aš turėčiau teisę reikalauti iš atsakovo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį turtą. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką jį perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką jį perdavusi kitai šaliai. Pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį.

Atkreiptinas dėmesys, jog teismų sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais ir kitais konstituciniais principais neatskiriamai susijusia nuostata, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, tai yra jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, konkuruojančias su esamomis, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „ Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., byla Nr. 3K-7-57/2008; 2003 m. vasario 5 d.nutartis civilinėje byloje A. L. v. UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“; byla Nr. 3K-3-214/2003; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. M. M.; byla Nr. 3K-3-8/2007). Atsižvelgti į teismų išaiškinimus galima tada, kai jie jau yra procesiniuose sprendimuose, kurie priimti bylose,  kurių ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos konkrečios bylos faktine fabula. Po Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo, byla Nr. 26/07, priėmimo teismai, spręsdami bylas, turi atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse ir kitų aukštesnės instancijos teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose esančius teisės taikymo išaiškinimus, jeigu jie turi reikšmės atitinkamam teismui sprendžiant analogišką bylą, taip pat į savo pačių teisės taikymo praktiką. Teismui nurodau, kad, sprendžiant šalių ginčą, turėtų būti atsižvelgta į teismų praktiką šios kategorijos byloje, konkrečiai – į Klaipėdos apygardos teismo 2010-04-29 nutartį civ. b. Nr. 2A-100-622/2010.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasi LR CK 1.5 str., 1.80 str., 1.90 str., 1.138 str., 6.145 str., Vilniaus miesto apylinkės teismą prašau:

1.      Pripažinti negaliojančia 20??-??-?? žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutartį sudarytą tarp Vardenės Pavardenės ir Vardenio Pavardenio, notarinio registro Nr. ????, ir taikyti restituciją;

2.      Priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

 

Atsakovas, sudarydamas ginčijamą sutartį buvo nesąžiningas, tai sudaro pakankamą pagrindą teigti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Dėl šios priežasties prie ieškinio pridedamu atskiru prašymu teismo prašysiu atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

 

Esant LR CPK numatytiems pagrindams neprieštarauju sprendimo už akių priėmimui.

Informuoju teismą, kad byla bus vedama be advokato.

Šiuo metu aiškios nuomonės dėl taikos sudarymo galimybės pasisakyti negaliu.

 

PRIDEDAMA:

1)                           20??-??-?? žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies dovanojimo sutarties kopija (2 egz.);

2)                           Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (tik teismui);

3)                           Žyminio mokesčio kvitas (tik teismui).

 

 

Vardenė Pavardenė       ___________________

(parašas)

 

Pin It on Pinterest

Share This