Dėl administravimo išlaidų (kai kreditorių susirinkimas patvirtina per mažai)

Dėl kreditorių susirinkimo pripažinimo negaliojančiu (suinteresuoti asmenys: VSDFV Vilniaus skyrius, kredito unija „Vilniaus kreditas“, bankrutuojanti Medžio anglies gamintojų asociacija)
1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutavusios UAB „Atiltas“ bankroto administratoriaus J. V. skundą dėl kreditorių susirinkimo pripažinimo negaliojančiu (suinteresuoti asmenys: VSDFV Vilniaus skyrius, kredito unija „Vilniaus kreditas“, bankrutuojanti Medžio anglies gamintojų asociacija),

Nustatė
2Bankrutavusios UAB „Atiltas“ bankroto administratorius J. V. skundu prašo pripažinti negaliojančiu 2016 m. balandžio 11 d. įmonės kreditorių susirinkimo 5 nutarimą ir, nurodžius nutarimo pažeidimus, įpareigoti kreditorius motyvuotai patvirtinti pagrįstą ir adekvačią administravimo išlaidų sąmatą, skirtą administratoriaus atlyginimui bei kitų administravimo išlaidų apmokėjimui. Paaiškino, kad įmonės kreditorių susirinkimas ginčijamu nutarimu patvirtino 2000 Eur administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Tokia sąmata yra neadekvati įmonės dydžiui ir atliktinų darbų apimčiai. Įmonei nuosavybės teise priklauso 7786/49713 (0,778 ha) dalys žemės sklypo, esančio Naujojo Daugėliškio sen., Mikalavo k., Ignalinos r. Bankroto procese atliktinų darbų mastas yra pakankamai didelis, kas suponuoja ir nemažas administravimo išlaidas už nekilnojamojo turto priežiūrą, einamuosius mokesčius už žemę, žemės sklypo dalies realizavimo procedūros organizavimą, buhalterinės apskaitos vedimo paslaugas (deklaracijų mokesčių administratoriui teikimas, ataskaitų administratoriaus veiklą prižiūrinčiai institucijai teikimas, Garantinio fondo paraiškos rengimas ir lėšų administravimas, ūkinės operacijos, buhalterinės apskaitos tvarkymas, finansinių ataskaitų rengimas), kanceliarines prekes ir pašto paslaugas (registruotų laiškų siuntimas, kanceliarinės priemonės, išlaidos dokumentų kopijų darymui), transportą (vykimas į nekilnojamojo turto objektą tikslu jį aprodyti pirkėjams, vykdant turto priežiūros veiksmus, dėl ko reikalingos lėšos kurui ir automobilio priežiūrai), archyvavimo paslaugas (bendrovė įsteigta 2010 m., todėl turi daug dokumentų, kuriuos reikia suarchyvuoti ir perduoti toliau saugoti), teisines paslaugas (bendrovės sudarytų sandorių teisinis vertinimas ir ginčijamas, kitų teisinių klausimų sprendimas). Tenkinus aukščiau nurodytas administravimo išlaidas, administratoriui tenkanti atlyginimo dalis sudarys neadekvačiai mažą sumą, neskatinančią administratoriaus visus veiksmus atlikti tinkamai ir operatyviai. Įmonės procedūras vykdant supaprastinta tvarka administravimo išlaidų sąmata gali būti nustatoma nuo 8125 Eur iki 13000 Eur. Todėl akivaizdu, jog pakankamai didelės įmonei bankroto procedūros vykdymui kreditorių susirinkimo nustatyta administravimo išlaidų sąmata yra neprotingai maža. Tokia disproporcija, kuomet administravimo išlaidos tvirtinamos žymiai mažesnės nei bankroto procedūrą vykdant supaprastinta tvarka, rodo akivaizdų kreditorių nesąžiningumą administratoriaus atžvilgiu ir jam mokėtino atlyginimo už pavedimo teisinių santykių vykdymą neproporcingumą. Kreditoriai, pateikę nutarimo projektą dėl administravimo išlaidų sąmatos, kuris jų balsų dauguma ir buvo patvirtintas, absoliučiai nepateikė jokių argumentų dėl tokio administravimo išlaidų dydžio.

3Suinteresuotas asmuo (kreditorius) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu prašo klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo perduoti kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Paaiškino, kad kreditorių susirinkime balsavo prieš administratoriaus projektą ir siūlė patvirtinti 4000 Eur (+PVM) bendrą administravimo išlaidų sąmatą už visą įmonės administravimo laikotarpį, tame tarpe 3000 Eur administratoriaus atlyginimui, 1000 Eur administravimo išlaidoms. Skundžiamu nutarimu buvo patvirtinta bendra 2000 Eur administravimo išlaidų sąmata, kuri neatitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijų, neužtikrina administratoriaus ir įmonės kreditorių interesų pusiausvyros.

4Suinteresuotas asmuo (kreditorius) bankrutuojanti Medžio anglies gamintojų asociacija, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“, atsiliepimu prašo skundą atmesti. Paaiškino, kad bankrutavusioje įmonėje yra tik 7 kreditoriai, iš jų 2 darbuotojai, įmonė veiklos nevykdo, todėl bus reikalingos tik minimalios buhalterio paslaugos. Įmonė transporto priemonių neturi, valdo tik žemės sklypo dalį, kurios saugojimui ir priežiūrai išlaidos nereikalingos. Įmonės dokumentai administratoriui nebuvo perduoti, todėl administratorius įmonės sandorių netikrino, ieškinių teismams neteikė, faktiškai iki pirmojo susirinkimo buvo patirta 187,57 Eur išlaidų. Kreditoriams pateiktoje administratoriaus veiklos ataskaitoje pateikti tik bendro pobūdžio sakiniai apie administratoriaus atliktas privalomąsias bankroto procedūras, taip pat bendro pobūdžio informacija apie administravimo išlaidas, nepateikiant jų pagrindimo.

5Suinteresuotas asmuo (kreditorius) kredito unija „Vilniaus kreditas“ atsiliepimu prašo skundą atmesti. Paaiškino, kad administratorius kreditorių susirinkimui nepateikė jokios informacijos, leidžiančios įvertinti įstatyme numatytus administratoriaus atlyginimo nustatymo kriterijus bei įrodymų, patvirtinančių administratoriaus prašomų patvirtinti administravimo išlaidų dydį. Bendrovės vienintelis turtas yra dalis žemės sklypo, kurio priežiūra, išlaikymas ir realizavimo procesas nereikalauja didelių sąnaudų. Realizavus sklypą egzistuoja tikimybė, jog gautų lėšų nepakaks administravimo išlaidoms padengti bei gali būti pagrindas bendrovei taikyti supaprastintą bankroto procesą. Aplinkybės, jog įmonė įsteigta 2010 m. ir turi žemės sklypą, nereiškia, jog įmonė yra pakankamai didelė, todėl remtis šiomis aplinkybėmis nustatant administravimo išlaidų dydį yra klaidinga. Skunde taip pat klaidingai nurodoma dėl didelio įmonės dokumentų kiekio bei turimų transporto priemonių, kadangi jokie įmonės dokumentai administratoriui nebuvo perduoti, o transporto priemonių įmonė neturi. Administratorius neteisingai nurodo, jog supaprastinto bankroto proceso metu gali būti nustatoma nuo 25 iki 40 MMA administravimo išlaidų sąmata. Pagal ĮBĮ 10 str. 10 d. administravimo išlaidų sąmata, atsižvelgiant į ĮBĮ 36 str. 5 d. numatytus kriterijus, negali viršyti 25 MMA. Tuo tarpu pagal ĮBĮ 10 str. 10 d. 2 p. administravimo išlaidų sąmata iki 40 MMA gali būti patikslinama tik išimtiniais atvejais, administruojant itin dideles įmones.

6Skundas tenkinamas

7Nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 21 d. įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1671-794/2016 buvo iškelta bankroto byla UAB „Atiltas“, bankroto administratoriumi paskirtas J. V.. 2016 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtinta 1000 Eur (įskaitant mokesčius) administravimo išlaidų sąmata iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. 2016 m. kovo 4 d. patvirtintas 6 įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 63932,79 Eur sumai. 2016 m. balandžio 11 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kurio metu, be kitą ko, buvo sprendžiamas klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo (b. l. 22-23). Bankroto administratorius pasiūlė iki bendrovės pabaigos patvirtinti tokią administravimo išlaidų sąmatą (+PVM, kiti mokesčiai): 1000 Eur – kanceliarinės ir pašto išlaidos, buhalterinės paslaugos, kitos išlaidos; pagal faktą – archyvavimo ir teisinės paslaugos; 10000 Eur – administravimo paslaugos. Tokiam administratoriaus siūlymui nepritarė didžiausi įmonės kreditoriai bankrutuojanti Medžio anglies gamintojų asociacija ir kredito unija „Vilniaus kreditas“ (83,50 proc. nuo visų teismo nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos) ir pasiūlė bei patvirtino skundžiamą nutarimą, pagal kurį nustatyta 2000 Eur administravimo išlaidų sąmata nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro; nutarime taip pat numatyta, jog esant papildomam, nenumatytam lėšų poreikiui, gavus iš bankroto administratoriaus informaciją dėl jų skyrimo, klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos bus sprendžiamas kreditorių susirinkime.

8Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Įmonių bankroto įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-286/2007). Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2012). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, darbotvarkės, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos nėra. Esminių procedūrinių pažeidimų teismas taip pat nenustatė, nes kaip matyti iš 2016 m. balandžio 11 d. protokolo kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai sudaro 92,44 proc. nuo visų teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos; susirinkime buvo sprendžiami klausimai pagal iš anksto suderintą darbotvarkę. Todėl toliau spręstina dėl administratoriaus ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo patvirtinti mažesnę nei prašė bankroto administratorius administravimo išlaidų sąmatą teisėtumo ir pagrįstumo.

9Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankrutuojančios įmonės administratorius turi bendradarbiauti su kreditorių susirinkimu, o veikdamas kreditorių ir bendrovės interesais privalo efektyviai naudoti išlaidas pagal paskirtį, taupiai ir atsakingai. Atitinkamai kreditorių visuma sprendžia tokį esminį su bankrutuojančios įmonės veikla susijusį klausimą, kaip administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis Nr. 3K-3-56-421/2015). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo administravimo išlaidų klausimu teisėtumo, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir ar išlaidų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3K-3-250/2012).

10Skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusi Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 2 d. redakcija (iki 2016 m. gegužės 1 d.) nustatė, jog administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. To paties straipsnio 3 d. numato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie bankroto administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla, išskyrus iš ūkinės komercinės veiklos gaunamų pajamų administratoriui už vadovavimą ūkinei komercinei veiklai mokamą atlyginimo dalį. To paties straipsnio 4 d. buvo numatyta, kad pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. To paties straipsnio 5 d. buvo nurodyta, jog administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 2, 4 ir 5 d. pakeitimai, kurių pagrindu Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 buvo patvirtintas Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašas ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklės. Minėtų straipsnių pakeitimą lėmusio Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo 10 str. 5 d. nurodyta, jog šio įstatymo nuostatos taikomos bankroto procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Ginčo atveju skundžiamas nutarimas buvo priimtas 2016 m. balandžio 11 d., t. y. iki 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusių Įmonių bankroto įstatymo straipsnių pasikeitimo, todėl nagrinėjamu atveju turi būti taikoma Įmonių bankroto įstatymo redakcija galiojusi nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. Pagal iki 2016 m. gegužės 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimą nebuvo nustatyta orientacinių administravimo išlaidų dydžių administruojant įmones ne supaprastinto proceso tvarka, tačiau teismo vertinimu, nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiais orientaciniais administravimo išlaidų dydžiais gali būti remiamasi sprendžiant ginčą šioje byloje. Visų pirma, iki tol galiojęs teisinis reglamentavimas nenustatė konkrečių administravimo išlaidų dydžių (Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 3, 5 d.), o tik nustatė negalutinį administravimo išlaidų rūšių sąrašą bei administratoriaus atlyginimo nustatymo kriterijus. Antra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatymu teismui suteikta prerogatyva patikrinti kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, tai teismas, nustatęs jo neatitiktį įstatymo reikalavimams, turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-486/2010). Taigi tuo atveju, jei nagrinėjant ginčą būtų konstatuota, jog skundžiamu nutarimu buvo neteisėtai patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, klausimas dėl pakartotinio jos tvirtinimo būtų perduotas kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. Perdavus klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo nagrinėti iš naujo, administravimo išlaidų, tame tarpe administratoriaus atlyginimo, dydis būtų nustatomas vadovaujantis nuo 2016 m. gegužės 1 d. pasikeitusiomis Įmonių bankroto įstatymo 36 str. nuostatomis bei jų pagrindų Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu patvirtintu Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašu ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėmis, kuriose yra nustatyti minimalūs administratoriaus atlyginimo ir rekomendaciniai kitų administravimo išlaidų dydžiai. Trečia, nors kaip teisingai administratorius nurodo, jog net supaprastinto bankroto proceso metu maksimali administravimo išlaidų sąmata išimtiniais atvejais gali siekti 40 MMA (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 10 d. 1, 2 d., 131 str.), tačiau nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl administravimo išlaidų dydžio supaprastinto bankroto procese, bet bankroto procese, kuris vykdomas įprastine tvarka. Ketvirta, net pačiose nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiose taisyklėse yra detaliai išskirtos įmonės ne tik pagal bankroto proceso vykdymo tvarką (teismo ir ne teismo tvarka), bet ir pagal veiklos rūšį ir bankroto proceso ypatumus (be ypatumų, įmonė nėra nutraukusi veiklos, įmonės veikla priskirta Lietuvos banko priežiūrai, įmonės taikytas supaprastintas bankroto procesas ir pan.) bei įmonių dydį (maža, vidutinė, didelė). Todėl konkrečiu atveju administravimo išlaidų sąmatos dydžio vertinimas, atsižvelgiant į nutarime numatytus orientacinius dydžius bei bankroto byloje atliktinų veiksmų apimtį, objektyviausiai užtikrintų tiek bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių, tiek įmonės administratoriaus teises ir teisėtus interesus.

11Bankroto administratorius nurodo, jog UAB „Atiltas“ yra pakankamai didelė įmonė, veikia nuo 2010 metų, turi žemės sklypo dalį. Teismas su administratoriaus nurodomu įmonės dydžiu nesutinka. Bankroto bylose bankrutuojančios įmonės dydis nustatomas pagal įmonės atrankinio dydžio, kaip jis suprantamas Bankroto administratorių atrankos taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu, reikšmę. UAB „Atiltas“ turi 6 kreditorius, kurių bankroto byloje patvirtintų reikalavimų suma sudaro 63932,79 Eur, įmonei priklausančio žemės sklypo dalies vidutinė rinkos vertė 2014 m. birželio 11 d. buvo 1601,27 Eur (b. l. 33-35, 49). Todėl remiantis minėtų taisyklių 10, 11 punktais UAB „Atiltas“ laikoma maža įmone. Remiantis Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintu Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašu ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklėmis mažos, neturinčios veiklos rūšies ir bankroto proceso vykdymo ypatumų, įmonės bankroto administravimo išlaidų rekomendacinis dydis yra 25 MMA (8750 Eur, nuo 2016 m. sausio 1 d. 1 MMA yra lygi 350 Eur), minimalus administratoriaus atlyginimo dydis – 6 MMA (2100 Eur). Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu visam bankroto proceso laikotarpiui patvirtinta 2000 Eur administravimo išlaidų sąmata, tame tarpe ir atlyginimas bankroto administratoriui. Taigi patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos dydis nesiekia net taisyklėse nustatyto minimalaus atlyginimo bankroto administratoriaus dydžio. Kadangi bankroto administratoriaus teisė į minimalų atlyginimą administruojant įmonę yra numatyta įstatyme ir jį detalizuojančiame poįstatyminiame akte, todėl ginčo atveju susidarė situacija, jog patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos nepakanka ne tik pilnai apmokėti administratoriaus atlyginimą, bet ir kitas būtinas bankroto administravimo išlaidas, taip pat neapima administratoriaus iki kreditorių susirinkimo patirtų 187,57 Eur išlaidų (b. l. 47). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog skundžiamu nutarimu nustatyta administravimo išlaidų sąmata yra per maža, neskatina bankroto administratoriaus bankroto proceso veiksmus vykdyti tinkamai ir operatyviai. Todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą ir perduoti klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos spręsti UAB „Atiltas“ kreditorių susirinkimui iš naujo.

12Sprendžiant klausimą iš naujo kreditoriai turi atsižvelgti į tai, jog administravimo išlaidų sąmata pagal savo pobūdį yra tam tikras būsimų išlaidų planavimas, todėl ji negali būti preciziškai tiksli. Tačiau tai nereiškia, kad tvirtintinas bankroto administravimo išlaidų dydis administratoriaus gali būti grindžiamas spėjimais ar aplinkybėmis, kurių faktiškai nėra. Pavyzdžiui, nors administratorius planuoja atlikti įmonės sandorių teisinę patikrą, tačiau kaip pats nurodė kreditoriams pateiktoje ataskaitoje, jam iki šiol nebuvo perduoti įmonės dokumentai. Taigi nei teisinėms, nei atitinkamai ir archyvavimo paslaugoms šiuo metu negali būti skiriama neapibrėžta (pagal faktą) lėšų suma. Taip pat įmonei priklauso nekilnojamasis turtas – dalis žemės sklypo, kurio priežiūra ir apsauga, atsižvelgiant į turto pobūdį, neturėtų pareikalauti didelių lėšų (pvz., žemės mokesčiui). Didesnės išlaidos šiuo atveju galėtų būti panaudotos siekiant realizuoti turtą (skelbimų, transporto, registro mokesčiai ir pan.), tačiau būtina atsižvelgti į planuojamų patirti išlaidų ir realios turto vertės santykį, kad realizavimo išlaidos neviršytų realizuotino turto vertės. Pažymėtina, jog siekiant ateityje išvengti ginčų dėl administravimo išlaidų dydžio, kreditorių susirinkimo nutarime dėl būsimų įmonės administravimo išlaidų tvirtinimo turėtų būti nustatytos atskiros išlaidų rūšys ir jų dydžiai. Tai gali būti padaryta tiek tvirtinant atskiras išlaidų rūšis į ateitį visam įmonės bankroto procesui tvirta suma, tiek ir periodinėmis sumomis. Kreditorių pasirinkimui dėl atskirų išlaidų rūšių būdo gali būti reikšmingi ne tik šių rūšių ypatumai, bet ir duomenys apie galimų ginčų tarp kreditorių, skolininkų ir įmonės kiekį bei sudėtingumą, bankroto proceso trukmę, turimo turto sudėtį, likvidumą, jo išlaikymo kaštus ir pan. Priešingu atveju, t. y. jei nutarime bus nustatyti nekonkretūs administravimo išlaidų rūšių dydžiai (pvz., pagal faktą), tai gali sukelti teisinį neaiškumą bei užvilkinti bankroto procesą dėl galimai kilsiančių ginčų dėl atskirų administravimo išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, BUAB „Atiltas“ 2016 m. balandžio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 5 naikinamas ir klausimas dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo perduodamas kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.

13Vadovaudamasis CPK 290-292 str., teismas

Nutarė
14Panaikinti BUAB „Atiltas“ 2016 m. balandžio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 5 ir klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo perduoti kreditorių susirinkimui spręsti iš naujo.

15Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Pin It on Pinterest

Share This