Civilinė atsakomybė ir jos sąlygos

Situacija, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar sumokėti netesybas, o kitas šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas, kyla tik esant civilinei atsakomybei. Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtina tenkinti 4 sąlygas, t.y.: turi būti atlikti neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų kyla žala, tarp veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, žalą padaręs asmuo yra kaltas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę – iki teisės pažeidimo buvusią – padėtį. Toliau tikslinga kiekvieną iš civilinės atsakomybės sąlygų aptarti plačiau.

Pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.  Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldenis“ v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-153/2008). Taigi, neatlikus veiksmų tyrimo, iš karto negalima teigti, kad asmuo veikė neteisėtai. Tam, kad konstatuoti šį faktą, turi būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes.

Kita civilinės atsakomybės sąlyga yra dėl neteisėtų veiksmų kilusi žala. Žala gali pasireikšti kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teisine prasme žala yra tik tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties žala nelaikytinos tos kreditoriaus išlaidos, kurių jis patiria ne dėl skolininko neteisėtų veiksmų, o dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad kreditorius vykdo tam tikrą įstatyme nustatytą prievolę. Pinigų sumos, kurias asmuo sumoka vykdydamas savo prievolę, nevertintinos kaip žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2014). Svarbu tai, kad asmuo gali patirti ir neturtinę žalą, todėl remiantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, galima reikalauti ir jos atlyginimo.

Priežastinio ryšio tarp atliktų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos nustatymo procesas paprastai dalinamas į du etapus. Pirmajame etape yra nustatomas faktinis priežastinis ryšys: sprendžiama, ar žalingi padariniai kilo iš neteisėtų veiksmų, t.y. siekiama nustatyti, ar žalingų padarinių būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010). Priežastinio ryšio nustatymas yra labai atsakingas momentas, kadangi reikia atsižvelgti į daugelį aplinkybių.

Apibendrinant galima teigti, kad nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus

Call Now ButtonPaskambinkite

Pin It on Pinterest

Share This